Kategorija: LKU grupės naujienos

Viešojoje erdvėje ir kiekvieno žmogaus aplinkoje žodis „investicija“ tapo kasdienišku: „investavau į grožį“, „investavau į gerus žieminius batus“ ir pan. Kad dažniausiai tai – ne investicija, o išlaidos, nesusimąstoma. Juolab nepagalvojama, kad kiekvieną tikrą investiciją lydi ir rizika, kurią būtina pasverti. Taip „investuojant“ kasdienybėje ir nesigilinant į įtartinus siūlymus, gyventojai susiduria su investiciniais sukčiais ir neretai patiria reikšmingą finansinę žalą.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2024 m. II ketvirtį investicinio sukčiavimo atvejų mažėjo (378 atvejai, palyginti su 551 pirmąjį metų ketvirtį), tačiau iš gyventojų šiuo metodu išviliotų lėšų suma augo ir, palyginti su kitais sukčiavimo metodais, dėl investicinio sukčiavimo gyventojų patirti finansiniai nuostoliai buvo didžiausi. Per antrąjį šių metų ketvirtį investiciniai sukčiai iš gyventojų išviliojo 1,7 mln. Eur, o vidutinė išviliota suma sudarė daugiau nei 4500 Eur.

„Investicinis sukčiavimas – metodas, kuriam geriausias ir kone vienintelis priešnuodis yra kritinis žmogaus mąstymas. Pavojaus signalas turi įsijungti tą pačią akimirką, kai su asmeniu susisiekia nepažįstamas žmogus ir pasiūlo investuoti su didelio pelno garantija ir minimalia rizika. Kiekvieną investiciją lydi rizika: kuo didesnė grąža – tuo didesnė rizika, ir investicijų sėkmė negali būti garantuota. Be to finansų įstaigos neteikia atsitiktinių pasiūlymų investuoti gyventojams telefonu ir juolab konsultacijų šia tema, jei pats gyventojas dėl to nesikreipė. Jei žmogus jau susivokė, kad įklimpo į finansinio sukčiavimo schemą, svarbu nedelsiant apie tai informuoti policiją ir kredito įstaigą“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Ji priduria, kad tiek Lietuvos bankų asociacija, tiek kiti finansų rinkos partneriai nuolat viešumoje teikia informaciją apie finansinio sukčiavimo metodus, mastą ir rekomendacijas, kaip išvengti susidūrimo su finansiniais sukčiais. „Tikiuosi, kad edukacija ir mūsų visų pastangos ugdant gyventojų finansinį raštingumą duos laukiamų rezultatų ir gyventojai taps atsparesni piktavalių pinklėms“, – sako E. Čipkutė.

Tiek apie investicinį sukčiavimą, tiek apie kitus finansinio sukčiavimo metodus informacijos galima rasti svetainėje www.atpazinksukciu.lt, čia pat galima pranešti ir apie sukčiavimo atvejus el. paštu [email protected]. 

Kaip veikia investiciniai sukčiai?

Investicinio sukčiavimo schemos – sudėtingos, o ryšys su potencialia auka užmezgamas palaipsniui ir pasitelkiant įvairias manipuliacijas. Gyventojas gauna netikėtą pasiūlymą investuoti platformoje, kuri žada didžiulę grąžą ir neįtikėtinai mažą riziką. Jei žmogų pavyksta sudominti – iš pradžių siūloma investuoti nedidelę, iki kelių šimtų eurų, sumą, kartais netgi pademonstruojama pirmosios investicijos grąža neva asmens sąskaitoje, kuri iš tikrųjų yra sukčių kontroliuojama sąskaita. Piktavaliai įgauna aukos pasitikėjimą, pereina prie draugiško bendravimo tono, apsimeta esą geranoriški „asmeninių finansų patarėjai“.

Žingsnis po žingsnio iš žmogaus pradedama reikalauti vis didesnių sumų, tikinant, kad tik taip asmuo sulauks žadėto milžiniško uždarbio. Sukčiai įtikina bendravimą perkelti į pokalbių programėles, tuomet pradeda daryti vis didesnį psichologinį spaudimą aukai, reikalaudami investuoti vis daugiau ir nesidrovėdami netgi siūlyti skolintis iš artimųjų, pažįstamų žmonių ar greitųjų paskolų įmonių.   

Neretai apgaudinėjami žmonės šiame etape jau susivokia įkliuvę į spąstus, tačiau net ir tada artimiesiems bei policijai nepraneša apie sukčiavimo atvejį, kadangi jaučia gėdą arba yra įtikinti, jog tokios informacijos atskleidimas atims iš jų būsimus „turtus“.

Jei žmogus primygtinai paprašo išmokėti investuotą sumą, finansiniai sukčiai paprastai dingsta. Bet visa schema nebūtinai tuo pasibaigia: sukčiai dar gali sugrįžti „gelbėti“ fiktyvių investicijų, prisistatydami, pavyzdžiui, policijos atstovais ir siūlydami išeitį su sąlyga – dar papildomai sumokėti „administracinių mokesčių“.

Pagrindiniai investicinio sukčiavimo požymiai

• Žadamas pernelyg didelis pelnas su minimalia rizika. Investuojant iš tikrųjų, didesnė grąža reiškia ir didesnę riziką.
• Neaiški „investavimo bendrovė“. Sukčiai prisistato įmonių, apie kurias bazinės informacijos – tokios, kaip finansinės ataskaitos –  neįmanoma rasti internete, atstovais.
• Skubotas sprendimų priėmimas. Sukčiai ragina veikti greitai, manipuliuodami pažadais, kad „tokių progų daugiau nebus“.
• Pasiūlymas skamba geriau, nei tai įmanoma. Telefonu žadami milžiniški turtai – beveik visada apgaulė.  
• Slaptumas. Sukčiai įkalbinėja nepasakoti aplinkiniams apie „investicijas“, tikindami, jog informacija „konfidenciali“. Tai – pagrindas įtarimams.
• Netikėtumas. Jei niekada nesidomėjote investicijomis, atsitiktinis ir netikėtas pasiūlymas veikiausiai yra bandymas apgauti.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip išvengti investicinių sukčių

• Kritiškai vertinkite kiekvieną netikėtai gautą pasiūlymą investuoti. Jei žadama didžiulė grąža – pasidomėkite apie rizikas. Jei rizikos ignoruojamos arba nuvertinamos, greičiausiai susidūrėte su sukčiais.
• Tikrinkite pasiūlymą: peržiūrėkite Lietuvos banko viešai skelbiamus licencijuotų ir reguliuojamų finansų valdymo įmonių sąrašus. Ieškokite atsiliepimų apie pasiūlymą ir domėkitės, ar nėra jau anksčiau nukentėjusių žmonių įspėjimų.
• Neskubėkite ir apgalvokite. Spaudimas pernelyg greitai priimti sprendimus ir patikėti savo asmenines lėšas nežinomiems subjektams – apgaulės požymis.
• Išsiaiškinkite lėšų grąžinimo sąlygas – visuomet domėkitės, kokiomis sąlygomis ir kada galėsite atsiimti investuotas lėšas.
• Saugokite asmeninę informaciją. Netikėtai gavę pasiūlymą investuoti, niekada neatskleiskite savo asmeninės ar finansinės informacijos.
• Naudokitės tik oficialiais bendravimo kanalais ir nesileiskite į bendravimą privačiomis žinutėmis ar pokalbių programėlėse. 

Lietuvos bankų asociacijos rengta informacija

Informuojame, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis,  užsienio valstybių rezidentams išmokamos palūkanos už indėlius priskiriamos A klasės pajamoms, kurios yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Todėl LKU grupės kredito unijos, išmokėdamos palūkanas už indėlius užsienio rezidentams (nenuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams), automatiškai išskaičiuoja  15 proc. dydžio GPM.

Jeigu gyvenate valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra pasirašiusi Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS), galite susimažinti taikomą GPM tarifą. Tam reikalinga susisiekti su savo LKU grupės kredito unija ir pateikti FR0021 (DAS-1) formos prašymą. Forma galioja tik tais kalendoriniais metais, kuriuos nurodo užsienio valstybės mokesčių administratorius.

Atkreipiame dėmesį, kad kredito unija nuo Jums išmokamų palūkanų automatiškai išskaičiuos GPM. Tačiau pasibaigus kalendoriniams metams, Jūs turite teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su prašymu grąžinti išskaičiuotą GPM už palūkanas. Primename, kad palūkanų pajamos, neviršijančios 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Užsienio valstybės rezidentai šia lengvata gali pasinaudoti tik kalendoriniams metams pasibaigus.

Jeigu turite papildomų klausimų, maloniai prašome kreiptis tiesiogiai į savo kredito uniją.

LKU kredito unijų grupė pradėjo naują reklamos kampaniją, kuri iki lapkričio mėnesio pasieks gyventojus įvairiais kanalais: per televiziją, internetą, viešajame transporte ir kitose erdvėse. Kampanijos šūkis „Čia visi savi“ atspindi LKU kredito unijų esminę vertybę – esame finansinė bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra vienodai svarbus ir laukiamas.

Kredito unijos teikia visas pagrindines finansines paslaugas, principu „tiek, kiek reikia“, – nuo kasdienės bankininkystės, tokių kaip mokėjimo kortelės, mobilioji programėlė, iki taupymo ir finansavimo sprendimų. Visgi unijos nuo bankų išsiskiria savo valdymo modeliu ir artimu ryšiu su klientais. „Kol bankai šokdina, unijos kviečia šokti kartu“ – taip skambanti kampanijos idėja pabrėžia išskirtinį kredito unijų požiūrį į klientą.

„Ši kampanija yra mūsų vienas ambicingiausių iki šiol buvusių projektų. Esame didžiausia kredito unijų grupė Lietuvoje ir norime priminti, kad kredito unijos gali būti pirmasis gyventojų pasirinkimas bei savo paslaugomis konkuruoti su bankais. Esame bendruomenė, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbus, o kiekviena istorija – unikali. Todėl unijų durys yra atviros visiems, o mūsų tikslas yra ne tik teikti finansines paslaugas, bet ir kurti ilgalaikius ryšius“, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Vitienė.

Reklamos kampanija paremta trimis skirtingais personažais: unijos darbuotojos, ūkininko ir panko. Kiekvienas jų demonstruoja LKU kredito unijų grupės narių įvairovę bei tai, kad čia kiekvienas atras savo poreikius atliepiančias finansines paslaugas.

LKU kredito unijų grupė veikia visuose šalies regionuose, vienydama daugiau nei 100 klientų aptarnavimo vietų tinklą, todėl reklaminė kampanija „Čia visi savi“ taip pat apima visą šalies teritoriją – televizijos, lauko, spaudos, viešojo transporto ir skaitmeninės reklamos kanalus. LKU grupė ketina suteikti galimybę Lietuvos gyventojams iš arčiau pažinti kredito unijas ir atrasti jų privalumus – paprastą ir „žmogišką“ bendravimą apie kartais sudėtingus finansinius klausimus, versle ar asmeniniame gyvenime kylančius finansinius sunkumus, o kartais tiesiog norint pasitarti.

LKU kredito unijų grupė. Čia kiekvienas svarbus.

LKU kredito unijų grupėje artimiausiais mėnesiais vyks planiniai IT sistemų darbai. Nuo 2024 m. rugsėjo iki 2025 m. sausio vyks IT infrastruktūros perkėlimas į naują duomenų centrą, taip siekiant užtikrinti dar aukštesnę kredito unijų elektroninių paslaugų kokybę ir jų saugumą.

Perkėlimo darbų metu galimi laikini ir periodiški sutrikimai, kurie gali paveikti el. bankininkystės platformą „i-Unija“ bei LKU mobiliąją programėlę.

Informaciją apie konkrečius paslaugų sutrikimus paskelbsime iš anksto. Atsiprašome už galimus nepatogumus ir dėkojame už Jūsų supratingumą.

Ačiū, kad esate kartu su LKU kredito unijų grupe.

Informuojame, kad nuo š. m. rugsėjo 3 d. visi LKU grupės kredito unijų klientai jau gali naudotis momentinių pervedimų SEPA erdvėje paslauga. Nuo šiol lėšos pasieks Jus arba Jūsų atlikto pervedimo gavėją per mažiau nei 10 sekundžių, bet kuriuo paros metu – net poilsio ir švenčių dienomis.

Atlikti momentinį pervedimą SEPA erdvėje galite šiais būdais:

• Per elektroninę bankininkystę „i-Unija“.
• Per LKU mobiliąją programėlę.
• Atvykę į kredito uniją.

Momentiniai pervedimai SEPA erdvėje yra galimi, jei atitinka visus žemiau išvardintus kriterijus:

• Pervedimo suma neviršija 5000 Eur.
• Pervedimas atliekamas SEPA erdvėje*.
• Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra prisijungęs prie momentinių pervedimų SEPA erdvėje sistemos.

Visais kitais atvejais pervedimas bus atliktas kaip paprastas pervedimas SEPA erdvėje. Momentiniai pervedimai galimi tiek privatiems, tiek verslo klientams.

Svarbu paminėti, kad momentinių pervedimų SEPA erdvėje kaina išliks tokia pat kaip ir paprastų pervedimų.

Linkime malonaus naudojimosi LKU kredito unijų grupės paslaugomis!

—

*SEPA erdvės šalys yra Lietuva, Europos Sąjungos šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Monakas, San Marinas, Andora, Vatikanas ir Europos ekonominės erdvės šalys – Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2024 m. antrojo ketvirčio analizė atskleidžia, jog finansiniai sukčiai pelnosi taikydami patikrintus metodus – ženkliai išaugo telefoninio sukčiavimo mastas, didžiausius nuostolius gyventojams atneša „investavimas“ į sukčių platformas, o įmonėms – „Susirašinėjimo el. paštu perėmimas“. Nors balandžio – birželio mėn. sukčiai kėsinosi išvilioti 8,3 mln. Eur, tačiau bendri gyventojų ir įmonių patirti realūs nuostoliai siekė 4,1 mln. Eur, kadangi finansų įstaigos sustabdė 38 proc. bandytų išvilioti lėšų. Su analize susipažinti galima čia: https://amlcenter.lt/apzvalgos-ir-ataskaitos/. 

Lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, balandžio – birželio mėnesiais apsaugotų lėšų suma buvo didesnė. Skaičiuojama, jog finansų įstaigos sustabdė per 3,4 mln. Eur bandytų išvilioti lėšų, kai praėjusį ketvirtį – apie 3 mln. Eur. Dar  730 tūkst. Eur, jau pervestų sukčiams, pavyko grąžinti – t.y. 3 kartus daugiau nei sausio – kovo mėn.

Nors, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, antrąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigos fiksavo 425 sukčiavimo atvejų mažiau ir bendras jų skaičius siekė 3,3 tūkst., tačiau gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai ūgtelėjo atitinkamai nuo 3,7 mln. Eur pirmąjį ketvirtį iki 4,1 mln. Eur – antrąjį.

Didžiausius nuostolius gyventojams ir toliau atneša investicinis sukčiavimas. Antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, fiksuotas mažesnis incidentų skaičius – atitinkamai 378 ir 551, tačiau pervestų lėšų suma augo nuo 1,6 mln. pirmąjį ketvirtį iki 1,7 mln. Eur antrąjį ketvirtį. Šių rodiklių dinamika lėmė, jog antrąjį ketvirtį vidutinė išviliota suma išaugo 1300 Eur ir siekė 4500 Eur.

Antrojo ketvirčio statistiniai duomenys indikuoja ir telefoninio sukčiavimo schemų „renesansą“. Balandžio – birželio mėn. finansų įstaigos užfiksavo 124 atvejus, kai pirmąjį metų ketvirtį – 29, o išviliotų lėšų suma šoktelėjo nuo 80 tūkst. iki beveik 700 tūkst. Eur.

„Sukčiai ieško kuo įvairesnių būdų, kaip priversti žmones pasimesti ir atiduoti savo lėšas, ir tam nebūtinai bus pasitelkiami nauji ar negirdėti metodai. Telefoninio sukčiavimo schemų sugrįžimas rodo, kad sukčiai linkę „perdirbti“ ar atgaivinti anksčiau taikytas taktikas, keičiasi tik naratyvas – šiemet gyventojus atakuoja „Google“, „Meta“ ar finansų įstaigų atstovais apsimetančių sukčių skambučiai. Apie šią schemą sulaukę informacijos iš finansų įstaigų, dar balandžio mėn. operatyviai informavome visuomenę, papildomai apie tai primena tiek policija, tiek finansų įstaigos“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

Visgi, anot Centro vadovės, tiek statistiniai šios sukčiavimo tipologijos rodikliai, tiek intensyvios skirtingų institucijų prevencijos pastangos rodo, jog vėl būtina priminti pagrindinę asmens ir finansinių duomenų apsaugos taisyklę – kritiškai įvertinti skambinančiojo tikslus, pasakojamą istoriją ir neatskleisti jautrių duomenų nepažįstamiems asmenims.

Centras dar kartą atkreipia dėmesį ir pabrėžia, jog valstybės institucijos, finansų įstaigos, policija gyventojų niekada neprašo pateikti prisijungimo prie interneto banko duomenų, atsiųsti korteles su PIN kodais pan.

Antrąjį ketvirtį dėl sukčių veiklos nuostolių neišvengė ir šalies įmonės – vien dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo įmonės neteko apie 1 mln. Eur., panašiai tiek pat, kiek ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį. Vertinant visas sukčiavimo tipologijas pagal išviliotas lėšas – ši rikiuojasi antra po investicinio sukčiavimo.

Taikant šį metodą, sukčiai apsimeta jau esamais įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas – faktūras, praneša apie neva pasikeitusį sąskaitos numerį ar skubius pavedimus. Nors tokie atvejai nėra dažni (2024 m. antrąjį ketvirtį – 14, pirmąjį – 23), tačiau finansiniai nuostoliai įmonei gali būti ženklūs.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad, siekdamos efektyvios prevencijos, įmonės turėtų griežtinti vidines procedūras. Jose turi būti nustatytos aiškios taisyklės, kada ir kaip gali būti keičiami mokėjimų gavėjų duomenys, autorizuojami dideli mokėjimai, taip pat įsitikinti, kad jiems numatytas dvigubo patvirtinimo procesas ir pan.

Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo kredito unija, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro rengta informacija

Kredito unijų sektorius Lietuvoje toliau auga ir plečia savo teikiamų paslaugų spektrą. Šios kredito įstaigos reikšmingai papildo finansų sektorių ir padeda užtikrinti, kad finansinių paslaugų pasiūla Lietuvoje didėtų. Tačiau kredito unijų veikla vis dar yra apipinta tam tikrais mitais ir stereotipais. Lietuvos bankų asociacija (LBA) kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) paaiškina, ką apie kredito unijas turėtų žinoti verslas bei gyventojai.

Kredito unijos yra finansinės institucijos, kurių prioritetinis tikslas – ne pelnas, o siekis tenkinti savo narių finansinius poreikius.  Kad galėtų užtikrinti stabilią veiklą ir ją plėsti, uždirbtas pelnas yra skiriamas jų kapitalui stiprinti. Kredito unijų veikla paremta narystės principu – kiekvienas klientas yra kredito unijos narys, turintis vieno balso teisę priimant svarbius sprendimus, nepriklausomai nuo kredito unijoje saugomų lėšų sumos.

„Kredito unijų sektoriaus reforma padėjo stiprinti visuomenės pasitikėjimą šia veiklos forma, o tai kredito unijų grupėms leido toliau plėsti teikiamų paslaugų spektrą, didinti kredito unijų žinomumą. Ypatingai didelę vertę kredito unijos kuria smulkiam bei vidutiniam šalies verslui ir regionų gyventojams. Džiaugiamės, kad mūsų asociacijos narių gretose – abi Lietuvos centrinės kredito unijų grupės“, – sako LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Mažumas – tik stereotipas

LBA narių, centrinių kredito unijų, nuomone, pagrindinis stereotipas, su kuriuo unijoms vis dar tenka susidurti – tariamas jų mažumas, priskyrimas nišiniams paslaugų teikėjams.

„Mažumo stereotipą apie kredito unijas būtina laužyti. Finansų sektorius vertinamas pagal daugelį parametrų – turtą, paskolas, indėlius. Jei visas kredito unijas vertintume kaip vienetą, jos užimtų pakankamai solidžią poziciją kredito įstaigų sektoriuje. Kalbant apie smulkaus verslo kreditavimą, kredito unijų dalis, tikėtina, siektų net apie 20 proc. Šioje srityje aktyviai dirbame su INVEGA. Kredito unijų stiprybė ta, kad galime klientams skirti daugiau individualaus dėmesio ir laiko, kad pasiūlytume lankstesnius finansinius sprendimus“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Mindaugas Vijūnas.

Verta paminėti, kad kredito unijos teikia visas kasdienes finansines paslaugas vienoje vietoje: nuo mokėjimo kortelių, mobiliosios programėlės, elektroninės bankininkystės ar draudimo paslaugų iki įvairių finansavimo bei taupymo sprendimų. Kredito unijos nuolat tobulina ir plečia finansinių paslaugų spektrą, kad šis būtų aktualus ir atlieptų vartotojų lūkesčius.

Reformos įtaka

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo baigtas pirmasis kredito unijų sisteminės reformos etapas. Reforma siekta sustiprinti unijų kapitalą ir užtikrinti veiklos stabilumą, todėl numatyta, kad pavienės kredito unijos veikti negali – jos turi jungtis į grupes, o grupėse turi veikti kryžminių garantijų (angl. Cross Guarantee) sistema. Tai reiškia, kad visose centrinės grupės kredito unijose laikomasi tų pačių metodikų, veiklos modelio, procedūrų.

Kredito unijų grupės veikia panašiai kaip ir įmonių grupės, nes jas sudaro atskiri juridiniai vienetai. Centrinės kredito unijos prižiūri ir įpareigoja kredito unijas laikytis tam tikrų veiklos reikalavimų – taip mažinamos veiklos rizikos ir didinamos galimybės augti. Šiuo metu kredito unijų veikla atitinka tuos pačius europinius standartus kaip ir bet kuri kita finansų įstaiga, įskaitant bankus. Taip pat kredito unijų, kaip ir kitų Lietuvoje veikiančių bankų, veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

LBA nariai reformą vertina labiausiai dėl to, kad įvyko unijų veiklos modelio perkrovimas. Reforma apibrėžė, kad visos kredito unijos privalo priklausyti kuriai nors centrinei kredito unijai, kuri atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant kredito unijų saugią, stabilią veiklą. Visų kredito unijų veiklą prižiūri centrinė kredito unija ir Lietuvos bankas. Minėtos kryžminės garantijos užtikrina, kad kredito unijos po reformos negali bankrutuoti, nes vienai unijai susidūrus su laikinais sunkumais, finansinę atsakomybę prisiimtų visa grupė.

Dabar suprantama, kad rizikos vertinimo metodikos, kitos procedūros ir tvarkos visose unijose turi būti standartizuotos, vienos grupės vienijamos unijos turi veikti solidariai, be to, įvertinama centrinės unijos reikšmė ir lyderystė. Kredito unijų sektorius Lietuvoje veikia jau 30 metų ir yra jau žinomas gyventojams, tačiau siekiama dar didesnio visuomenės pasitikėjimo.

Kreditavimo apimtys augo dviženkliais skaičiais

Lietuvoje veikia dvi centrinės kredito unijų grupės, kurių viena ir didžiausia yra LKU kredito unijų grupė. Abi grupės kartu vienija 59 kredito unijas, veikiančias įvairiuose šalies miestuose ir mažesniuose miesteliuose.

Lietuvos banko duomenimis, per 2024 m. pirmąjį pusmetį kredito unijų sektorius uždirbo 8,74 mln. Eur neaudituoto pelno. Visas uždirbtas pelnas skiriamas stiprinti kredito unijų kapitalą, kad unijos galėtų toliau plėsti veiklos apimtį. Abiejų centrinių kredito unijų paskolų portfelis 2024 m. II ketvirtį siekė  1 213,1 mln. Eur. Centrinių kredito unijų grupių indėlių portfelis birželio 30 d. sudarė 1 162,45 mln. eurų. 

Informuojame, kad netrukus bus atnaujinti LKU mokėjimo kortelių operacijų limitai privatiems ir verslo klientams.

Maloniai kviečiame susipažinti su pakeitimais, kurie įsigalios nuo š. m. spalio 1 d.

„Mastercard Business“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Padidintas standartinis mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 2000 Eur limitas).
• Padidintas maksimalus mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 15 000 Eur (šiuo metu taikomas 12 000 Eur limitas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 arba 20 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos operacijų skaičius atsiskaitymui kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 arba 40 operacijų per 24 val. limitas).
• Padidintas standartinis limitas atsiskaitymams už prekes ir paslaugas – 6 000 Eur per 24 val. (šiuo metu – 4 000 Eur).
• Padidintas maksimalus 24 val. limitas grynųjų pinigų išėmimui bankomate – 10 000 Eur (šiuo metu taikomas 5 000 Eur limitas).

Nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliosiantys mokėjimo kortelių operacijų limitų pakeitimai.

„Maestro“ ir „Debit Mastercard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 5 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).

„Mastercard Standard“ mokėjimo kortelių turėtojams:

• Mėnesio limitas grynųjų pinigų įnešimui bankomate – 10 000 Eur/mėn. (šiuo metu limitas netaikomas).
• Dienos operacijų skaičius grynųjų pinigų išmokėjimui bankomate nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 10 operacijų per 24 val. limitas).
• Dienos atsiskaitymo operacijų skaičius kortele nebus ribojamas (šiuo metu taikomas 20 operacijų per 24 val. limitas).

Dėkojame, kad naudojatės mūsų paslaugomis!

Vasaros sezonas LKU kredito unijų grupėje neįsivaizduojamas be kasmetinio darbuotojų sąskrydžio. Šiemet, liepos 27–28 dienomis, net 260 dalyvių rinkosi į „Harmony Park“ poilsio oazę, įsikūrusią Prienuose.

Sąskrydžio pradžią pažymėjo specialioji operacija „Mindfall“. Tai interaktyvus žaidimas su tam pritaikyta įranga, kuris „Harmony Park“ teritoriją pavertė pabėgimo kambariu be sienų. Komandos įsitraukė į orientacines varžybas, galvosūkius ir detektyvinę istoriją, kurie kartu sukūrė smagų nuotykį.

Po įtemptų komandinių varžybų dalyviai pasinėrė į putų šou, kuris pralinksmino tiek mažus, tiek didelius. Prieš tai mažuosius sąskrydžio dalyvius animatoriai papuošė žaismingais piešiniais ant veido ir blizgančiomis tatuiruotėmis. Saulei leidžiantis, į dangų pakilo LKU karšto oro balionas, kuriuo skrydį buvo galima laimėti specialioje loterijoje.

Renginio vinimi tapo vakaro staigmena – gamtos apsuptyje, „Harmony Park“ teritorijoje, susirinkusiuosius savo dainomis džiugino maestro Kastytis Kerbedis.

LKU kredito unijų grupės sąskrydis šiemet vyko 22-ąjį kartą. Į šią šventę atvyksta visų grupės vienijamų 45 kredito unijų darbuotojai kartu su šeimos nariais, net ir pačiais mažiausiais. Džiaugiamės, kad tokių tradicijų dėka galime peržengti miestų, regionų, tarmių skirtumus ir būti viena, bendruomeniška bei žaliuojančia LKU grupės komanda.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad kitais metais mūsų bus dar daugiau!

---

LKU kredito unijų grupės, jungiančios 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), turtas pirmo pusmečio pabaigoje priartėjo prie milijardo eurų ribos – 940,43 mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %. Tuo metu grupės šešių mėnesių palūkanų pajamos padidėjo 31,4 %, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Kaip skelbia LKU kredito unijų grupė, pirmą pusmetį buvo sustiprintas bendradarbiavimas su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), kurio dėka pristatyta ne viena lengvatinė priemonė žemės ūkio subjektams, didinanti finansavimo ūkininkams prieinamumą ir stiprinanti Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą.

Šešių mėnesių pagrindinės veiklos rodiklių apžvalga

LKU kredito unijų grupė pirmą šių metų pusmetį ir toliau stiprino kapitalą – per šešis mėnesius iš viso buvo suformuota 2,3 mln. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, per šį laikotarpį LKU grupės uždirbtos palūkanų pajamos siekė 35,07 mln. eurų – 31,4 % daugiau nei metais anksčiau.

Viso LKU kredito unijų grupė per 2024 metų šešis mėnesius uždirbo 5,84 mln. eurų grynojo pelno. Pastarasis, lyginant su pernai, dėl ženkliai padidėjusių palūkanų sąnaudų už terminuotuosius ir kitų tipų indėlius susitraukė 18,89 %. Tuo metu LKU grupės turtas nuo metų pradžios augo 9,3 % iki 940,43 mln. eurų.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas siekė 277,51 mln. eurų, per pirmą pusmetį ūgtelėjęs 8,56 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per šešis mėnesius uždirbo 1,58 mln. eurų grynojo pelno – beveik tiek pat kaip prieš metus. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per pusmetį LCKU uždirbo 3,75 mln. eurų – 13,26 % daugiau nei prieš metus.

Neaudituotais 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas siekė 248 %, reikšmingai paaugęs nuo metų pradžios. Pastarasis rodiklis ir kartu nuosekliai stiprinamas kapitalas patvirtina LKU grupės stabilumą ir tvarią veiklą. Tuo metu išlaidų ir pajamų santykio rodiklis birželio 30 d. peržengė 45,57 %. Grupę prižiūrinčios LCKU išlaidų ir pajamų santykio rodiklis siekė 43,15 %.

Verslo ir gyventojų finansavimas

Pasibaigus antram ketvirčiui, konsoliduota LKU kredito unijų grupė skaičiavo paskolų portfelio augimą, kuris per šešis mėnesius padidėjo 6,72 % iki 774 mln. eurų. Viso per antrą ketvirtį sudarytų naujų paskolų sutarčių skaičius viršijo 1 200 vnt.  

Konsoliduoto LKU paskolų portfelio kokybė išlieka stabiliame lygyje. 2024 m. pirmą pusmetį daugiau nei 30 d. vėluojančių paskolų dalis sudarė 4,8 % viso portfelio.

Vertinant paskolų portfelio struktūrą, ryškiausias augimas įvyko verslo paskolų segmente, kurio balansinė vertė per šešis mėnesius išaugo 10,68 % iki 311,3 mln. eurų. Tuo metų būsto finansavimo rinkoje pastarąjį pusmetį stebėtas neženklus sulėtėjimas. „Didžiuosiuose Lietuvos miestuose būsto kainos vis dar neženkliai kilo, nors ir būstų perkamumas kiek sumažėjo. Nepaisant to, LKU grupės paskolų portfelio struktūroje būsto paskolų dalis ir toliau augo“, – pažymi M. Vijūnas.

Viso naujų būsto paskolų per šešis mėnesius LKU grupės unijos suteikė už 30,1 mln. eurų sumą ir portfelio balansinė vertė nuo metų pradžios augo 2,22 % iki 342,73 mln. eurų.

Tuo tarpu vartojimo paskolų portfelis nuo metų pradžios išaugo 7,24 % ir pasiekė 21,83 mln. eurų sumą. Daugiausiai gyventojai skolinosi būsto atnaujinimo ir automobilio įsigijimo reikmėms. Žemės ūkio sektoriui suteiktų paskolų portfelis per šešis mėnesius padidėjo 8,28 %, iki 109,66 mln. eurų

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarę indėlių sutartį. Tokią tendenciją lemia konkurencingos terminuotųjų indėlių palūkanų normos, kurios kai kuriose didmiesčių unijose siekia 4,5 % ir daugiau.

Didėjantis susidomėjimas taupymo įrankiais prisidėjo prie reikšmingo indėlių portfelio augimo. Per pirmąjį pusmetį LKU grupėje buvo sudaryta 17 697 naujų terminuotųjų ir taupomųjų indėlių sutarčių, o tai yra 11,15 % daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, LKU grupės konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų, per pusmetį išaugęs 9,35 %.

Aukštos indėlių palūkanos ir garantuota palūkanų grąža yra pagrindiniai veiksniai, skatinantys klientus rinktis taupyti kredito unijose.

Pagrindiniai finansiniai duomenys trumpai:

• LKU kredito unijų grupės turtas 2024 m. birželio 30 d. siekė 940,43mln. eurų, nuo metų pradžios augęs 9,3 %.
• Per 2024 metų pirmą pusmetį LKU grupė uždirbo 5,84 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.
• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis per pusmetį augo 6,72 % iki 774 mln. eurų.
• Sparčiausiai LKU grupėje augo skolinimas verslui. Konsoliduoto paskolų verslui portfelio šešių mėnesių pokytis siekė 10,68 %.
• Indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 824,85 mln. eurų ir per šešis mėnesius paaugo 9,35 %.

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su INVEGA dėl lengvatinių paskolų, skirtų investicijoms į žemės ūkio valdas, teikimo. Paskolas teikiančių finansų partnerių sąrašą sudaro 18 LKU grupės kredito unijų:

„LKU kredito unijų grupės tikslas – padėti ūkininkams ir žemės ūkio verslams investuoti į modernias ir tvarias technologijas, kurios didintų jų konkurencingumą bei prisidėtų prie tvaraus ūkininkavimo principų diegimo. Esame pasiruošę aktyviai teikti lengvatines paskolas, kurios padės augti vietos bendruomenėms ir stiprėti žemės ūkio sektoriui visoje Lietuvoje“, – sako LKU kredito unijų grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos Kreditų departamento direktorius Eimantas Valentinas.

Ūkininkai, įmonės ir jų grupės, bei žemės ūkio kooperatyvai, gali pretenduoti į dviejų tipų paskolas. Vienam paskolos gavėjui gali būti suteikta viena paskola tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas ir viena paskola investicijoms į žemės ūkio valdas. Maksimalus vienos paskolos dydis – 200 tūkst. eurų.

Paskolos sutarties su kredito unija sudarymui, pirmiausia būtina pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) dėl paramos gavimo pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimus: „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ arba „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kvietimus teikti paraiškas rasite šioje nuorodoje.

Pagal kvietimą „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su tvariomis investicijomis į žemės ūkio valdas. Šios investicijos skatina tvarią žemės ūkio produktų gamybą, klimato kaitos švelninimą, atsinaujinančios energijos gamybą ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų diegimą. Pagal kvietimą „Investicijos į žemės ūkio valdas“ teikiamos paskolos veiklai, susijusiai su žemės ūkio valdų modernizavimu. Šios paskolos skirtos didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegti inovacijas ir naujas technologijas, taip palaikant tvarią žemės ūkio produktų gamybą, bei ją skaitmenizuoti.

„Šios dviejų tipų paskolos skirtos investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui finansuoti. Investicijų finansavimo atveju, paskolos teikiamos iki 5 metų, o paskolos tik apyvartiniam kapitalui – iki 3 metų laikotarpiui. Didesnei – 70 proc. – paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai – finansų tarpininko taikomos rinkos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Priemonei yra skirta 35 mln. eurų, iš kurių 30 mln. eurų – investicijoms į žemės ūkio valdas ir 5 mln. eurų – tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas, plius finansų tarpininkų privačios lėšos, kurios sudarys 30 proc. kiekvienoje paskoloje“, – teigia INVEGOS vyriausioji projektų vadovė Vaida Stamburaitė. 

Lengvatinės paskolos teikiamos pagal finansinę priemonę „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“, įgyvendinamą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Daugiau informacijos apie paskolas rasite nuorodoje.

V. Stamburaitė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu žemės ūkio subjektai, turintys NMA pažymas, gali kreiptis į kredito įstaigas, pasirašiusias sutartis su INVEGA, ir dėl kitų lengvatinių paskolų.

„Be šių paskolų, INVEGOS atrinkti finansavimo partneriai teikia lengvatines paskolas ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemones, skirtas ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, siekiant skatinti jaunųjų ūkininkų ir smulkiųjų ūkių finansavimą, ūkių plėtrą ir vystymą. Pagal  Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, teikiamos paskolos jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą besisteigiantiems žemės ūkio valdoje ir ūkyje. Norint kreiptis dėl paskolos gavimo į finansų tarpininką – banką ar kredito uniją, svarbu turėti NMA pažymą. NMA kviečia dalyvauti skirtingose paramos programose, todėl kiekviena pažyma galioja tam tikrai priemonei, t. y. lengvatinei paskolai gauti“, – sako V. Stamburaitė.

Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.

Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.

„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.  

Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.

Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.

Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės

• „Google“ atstovai neskambina gyventojams dėl įtartinų prisijungimų. Jei sulaukėte tokio skambučio – nutraukite pokalbį.
• Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rusiškai besikreipiantys skambintojai negali atstovauti jokioms oficialioms institucijoms – nei viešosioms, nei privačioms, įskaitant kredito įstaigas. Tačiau „Google“ fiktyvūs konsultantai retsykiais prabyla ir lietuviškai – nutraukite pokalbį.
• Jokia skaitmeninė platforma ar įmonė negali telefoninio pokalbio metu sujungti jūsų su kredito įstaiga. Nutraukite pokalbį.
• Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija to prašyti negali, šių duomenų atskleisti negalima.
• Neįsileiskite į namus asmenų, kurie siūlosi paimti jūsų banko mokėjimo kortelę su PIN kodais. Sulaukę tokio pasiūlymo, jokiu būdu neatskleiskite savo namų adreso, nutraukite pokalbį.
• Apie populiarėjantį sukčiavimo metodą pasakokite visiems, ką pažįstate.
• Patys susidūrę su šiuo apgaulės metodu, praneškite policijai.
• Jei norėtumėte apie pastebėtą naują sukčiavimo būdą informuoti daugiau žmonių – pasidalinkite savo istorija el. paštu [email protected]. Lietuvos bankų asociacija nuasmenintą informaciją apie sukčių naudojamus metodus viešina internetinėje svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt.